Proveržis

Galerijos „Meno ministerija“ atidarymo paroda

Galerija „Meno ministerija“ atsiveria Kaunui – dailės mylėtojams, jos kūrėjams, ir visiems tiems, kas norėtų meną pažinti, kalbėti meno kalba. Ne kas kitas, o meno kalba inspiruoja žmoguje stipriausią jausmo, vaizduotės, emocijos ar mąstymo proveržį. Parodoje pristatomi menininkai, kiekvienas savaip yra kūrybos revoliucionieriai. Jie kultūros lauką užpildo savo kūrybos veržlumu, paliečia kiekvieną stebėtoją ir nepalieka abejingų.

Sudėtinguose šiandienos realybės kontekstuose ši paroda įgyja dar daugiau prasmės. Šis laikmetis, pastarieji įvykiai Europoje skatina kalbėti garsiai apie vertybes, žmogiškumo prasmę, žmogaus pradą, nelikti abejingiems ir pripažinti sąmoningo proveržio svarbą, kaip galimybę išlikti stipriems ir laisviems.

Galerijos įkūrėja Daiva Čepaitė - Mikučionienė

Eglė Kuckaitė Vilniaus dailės akademijoje baigė grafiką (1995). Būdama itin kūrybinga asmenybė, dailininkė tapo, kuria knygų iliustracijas, objektus, instaliacijas, fotografuoja. Jos kūryba įvertinta tarptautiniu mastu. Grand Prix jai yra skyrę Talino (2004) ir Prahos (2007) tarptautinių grafikos bienalių komisijos. Šios menininkės vidinis pasaulis ir emocionalus, intelektualus. Tai, kas sužinota ir išjausta, jos kūriniuose iškyla kaip vaizdiniai kažko daug galingesnio negu matoma tikrovė. Eglės Kuckaitės kūriniuose pilna įvairių kultūrų ženklų, o vaizdai ir formos neretai yra intuityvios užuominos ir magiški simboliai. Kūrinių serija „Saturnės pienas“ sukurta po kelionės į Filipinus. Bet jame – ne tik rytietiška egzotika, bet ir skandinavų mito apie elnę ir jos išmaitintą žmogaus vaiką, atgarsiai. “Piešiu gamtos ir žmogaus kūniškus susilietimus“, - sako menininkė, vesdama mus į dar nebūtus pasaulius ir minties erdves. Subtilūs jos vidinio pasaulio virpesiai perteikiami netradicine technika. Šie kūriniai atlikti mišriu būdu – tai ir tapyba, ir grafinis atspaudas nuo akmens plokštės.

Eimutis Markūnas, 1988 m. baigęs Vilniaus dailės akademiją, šiandien yra vienas svarbiausių šiuolaikinių tapytojų, jo kūriniai saugomi Lietuvos ir užsienio muziejuose. Eimučio Markūno kūryboje būta įvairiausių etapų: ilgus metus kurti vitražai, objektai ir erdvinės instaliacijos, išbandytos vaizdo ir garso jungtys. Bet ir tapybos niekada nebuvo atsižadėta. Šioje srityje dailininkas yra padaręs atradimų, kurie visai lietuvių tapybai suteikė naujų impulsų, įtakojo jos raidą. XX a. 10 deš. Eimutis Markūnas tapė ant skardos ar gofruoto metalo, naudojo žmogaus figūros atspaudus. Ir dabar jis nuolat eksperimentuoja su technologijomis, išgauna netikėtus efektus ir plečia supratimo, kas yra tapyba, ribas. Sukurtos unikalios dinamiškos kompozicijos. Jų pavadinimai ir poetiški, ir fatališki. Tai rodo, kad intuicija ir emocija mene jam tebėra svarbi. Šie didingi tapybos darbai yra viena iš Eimučio Markūno kūrybos viršūnių.

Eugenijus Varkulevičius Vilniaus dailės akademijoje baigė tapybą (1981), vėliau daug metų praleido Berlyne ir Niujorke, bičiuliaudamasis su žymiais avangardinio meno kūrėjais. Pasak jo gero draugo Jono Meko, šis menininkas tapo „dienos ar akimirkos nuotaikas, jausmus ir mintis“, nuolat improvizuoja ir džiazuoja tiek grodamas muzikos instrumentais, tiek ir tapydamas. Jo raiška tik atrodo esanti spontaniška. Tie efektingi abstraktūs vaizdai atsiranda stebint gamtą ir gyvenimą, filosofiniai apmąstymai, improvizacija ir džiazavimas čia taip pat labai svarbu.

Prof. dr. Rasa Žukienė

Galerijoje taip pat eksponuojami šių autorių darbai:

Jūratė Sližytė, Klaudijus Pūdymas, Liutauras Griežė, Marius Zavadskis, Eglė Pilkauskaitė, Kristina Gedminaitė